SUVIRINIMO DARBAI

Suvirinimas elektra

Kvalifikaciniai reikalavimai: Suvirinimo darbus elektra (elektrolankinis suvirinimas) atlikti leidžiama atestuotiems pirminės elektrotechninės kvalifikacijos (toliau – PK) asmenims. Elektrotechnikos darbuotojams leidimas vykdyti suvirinimo darbus įrašomas atestacijos pažymėjime.
Elektrinio suvirinimo įrenginius, išskyrus jungiamus komutaciniais aparatais arba kištukiniais sujungimais, prijungti ir atjungti turi teisę vidutinės elektrotechninės kvalifikacijos asmenys (toliau VK).
Elektrinio suvirinimo darbus atliekantiems asmenims, kurių žinios atitinka VK arba aukštą elektrotechninę kvalifikaciją (toliau AK) personalui keliamus reikalavimus, suteikiama teisė vienasmeniškai prisijungti arba atjungti nuo 0,4 kW elektros tinklo kilnojamuosius elektrinio suvirinimo įrenginius. Prijungti ir atjungti žemesnio galingumo suvirinimo įrenginius gali PK kvalifikacijos personalas.
Uždarose ir sunkiai prieinamose ertmėse elektrinio suvirinimo darbus privalo atlikti suvirintojas, stebimas dviejų asmenų, vieno iš kurių kvalifikacija turi būti ne žemesnė kaip VK. Stebėtojai turi būti išorėje ir kontroliuoti atliekamų suvirinimo darbų saugumą.
Suvirintojas privalo užsisegti apraišus su prie jų pritvirtinta virve, kurios kitą galą turi laikyti vienas iš stebėtojų.
Darbuotojas, atliekantis suvirinimo darbus privalo:

  • vykdyti suvirinimo darbams vadovaujančio asmens (suvirinimo inžinieriaus ar suvirinimo darbų priežiūros meistro) nurodymus;
  • suvirinimo darbus atlikti pagal suvirinimo procedūrų aprašą;
  • suvirinimo įrenginius naudoti griežtai laikantis įrenginio gamintojo eksploatacijos instrukcijos;
  • neleisti suvirinimo įrenginiais naudotis neapmokytam ir neinstruktuotam personalui;
  • apsaugines dujas naudoti tik iš paženklintų balionų, kai gerai žinoma kokios dujos yra balione ir koks dujų slėgis;
  • pridėtines suvirinimo medžiagas naudoti pagal šių medžiagų gamintojo nurodymus;
  • esant būtinybei suvirinimo įrenginius aušinti oru arba nedegiomis inertinėmis dujomis;
  • suvirinimo įrenginius ruošti ar perkelti tik juos išjungus iš tinklo;
  • saugotis pačiam ir neleisti, kad ant kitų asmenų užtykštu skystas metalas;
  • pastebėjus suvirinimo įrenginio gedimą, ventiliacinės sistemos gedimą (jeigu reikalinga) pajutus elektros srovės poveikį, apdegus, ar pajutus ūmų sveikatos sutrikimą, nedelsiant nutraukti darbą ir pranešti vadovaujančiam darbuotojui ar
    padalinio vadovui.
    Darbuotojui, atliekančiam suvirinimo darbus draudžiama:
  • suvirinimo patalpose arba arti suvirinimo vietos laikyti lengvai užsidegančias medžiagas;
  • vienu metu dirbti suvirintojams elektros lanku ir suvirintojams dujomis uždarose patalpose;
  • palikti be priežiūros įjungtus suvirinimo įrenginius;
  • dirbti esant gedimui suvirinimo įrenginyje, elektrodų laikiklyje ar baliono reduktoriuje;
  • įžeminimui panaudoti įžeminimo kontūrus, vamzdynus ir pastato metalines dalis bei įrenginius;
  • dirbti esant pažeistai suvirinimo laidų izoliacijai;
  • remontuoti suvirinimo įrenginius neturint elektriko kvalifikacijos, negavus leidimo iš padalinio vadovo;
  • naudotis netvarkingomis ir neišbandytomis (dujokaukėms, apraišams) asmeninėmis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis;
  • atlikti suvirinimo darbus vamzdynams, slėginiams įrenginiams, kol juose yra slėgis;
  • atlikti remonto darbus, panaudojant suvirinimą, įrenginiams, kuriuose yra degių medžiagų;
  • dirbti suvirinimo darbus lauke lyjant, sningant ir žaibuojant.
    Kartu su suvirintoju dirbantys kitų profesijų darbininkai taip pat turi naudotis skydeliu arba akiniais su apsauginiu (šviesos filtru) stiklu.

Visi nuolatiniai suvirinimo darbai turi būti atliekami specialiose vėdinamose patalpose arba kabinose su šviesai nelaidžiomis ir nedegiomis sienelėmis. Nenuolatinių, taip pat stambių detalių suvirinimo darbų vietos, jeigu įmanoma, turi būti aptvertos ne žemesniais kaip 1,8-2,5 m šviesos nepraleidžiančiais skydais arba nedegiomis uždangomis. Kai suvirinama lauke, vietoje, kur žmonių judėjimas yra intensyvus, reikia pastatyti saugos aptvaras.
Tiesiant ir perkeliant laidus, reikia imtis priemonių, kad nebūtų pažeista jų izoliacija, laidai nesiliestų su plieniniais lynais, acetileno aparato bei dujų (deguonies, propanobutano ir kt.) aparatūros žarnomis ir karštais vamzdžiais. Kad laidai nebūtų mechaniškai
pažeidžiami, juos reikia įmontuoti į guminę žarną. Naudoti laidus su pažeista izoliacija draudžiama.
Neleidžiama virinti elektra indų su suslėgtomis dujomis arba oru, vamzdynų, rezervuarų, cisternų ir kitų talpyklų, kuriose buvo lengvai užsidegančių degiųjų, sprogiųjų arba toksinių medžiagų (skysčių, dujų, emulsijų ir pan.), prieš tai jų kruopščiai neišvalius
(neišplovus) karštu vandeniu ir kaustine soda ir po to neprapūtus, neišdžiovinus bei nepatikrinus, ar talpyklose tikrai nėra pavojingos kenksmingos medžiagų koncentracijos. Suvirinimo darbus dirbti tik atidarius dangčius.
Virinant uždarose ertmėse ir lakštinių konstrukcijų viduje, įrengiamas specialus vėdinimas, kuris priklauso nuo darbo pobūdžio. Be to, virinant rankiniu būdu, reikia tiekti švarų orą tiesiai po suvirintojo skydeliu bei naudoti dielektrines saugos priemones:
pirštines, kaliošus, kilimėlius, ant kurių turi būti žyma su kito bandymo data. Ypatingais atvejais suvirintojo darbus reikia atlikti su dujokauke. Neišbandytomis saugos priemonėmis naudotis draudžiama.

  • Uždarose patalpose suvirinimo darbus turi atlikti suvirintojas, stebimas dviejų asmenų, vieno iš kurių kvalifikacija turi būti ne žemesnė kaip VK. Stebėtojai turi būti išorėje ir kontroliuoti suvirinimo darbų saugumą.
  • Virinti uždarose ir ribotose ertmėse leidžiama tik laikantis šių sąlygų:
  • komunikacijoms tiesti ir darbuotojams evakuoti turi būti įrengti liukai;
  • nuolat turi veikti vietinė ištraukiamoji ventiliacija, pašalinanti kenksmingas
    medžiagas;
  • suvirinimo įrenginyje turi būti įtaisas, įgalinantis nutraukti apsauginių dujų tiekimą,
    nutrūkus įtampai suvirinimo srovės grandinėje;
  • virinant rankiniu būdu kintamos srovės įrenginiu, turi būti naudojamas tuščios eigos
    įtampos ribotuvas. Jeigu ribotuvas įrengtas šalia suvirinimo transformatoriaus,
    ribotuvą būtina įžeminti atskiru laidininku.
  • Suvirintojas elektros lanku, dirbantis uždarose ertmėse, turi būti aprūpintas apsauginiu diržu su virve, kurio dalį, ne trumpesnę kaip 3 m negu reikia pasiekti darbo vietą laiko antrasis darbininkas, būdamas išorėje. Rezervuarų, katilų, cisternų ir kitų
    uždarų metalinių talpų vidaus apšvietimui naudojami šviestuvai turi būti įrengti suvirinimo objekto išorėje arba naudojami ne aukštesnės kaip 12V įtampos kilnojamosios lempos ar šviestuvai apsaugoti vielos tinklu. Kilnojamųjų lempų transformatorius turi būti statomas talpyklos išorėje. Kilnojamąjį šviestuvą jungti per autotransformatorių draudžiama.
  • Perkeliant kilnojamuosius suvirinimo įrenginius reikia atjungti juos nuo tinklo.
  • Lauke statomi suvirinimo įrenginiai, taip pat visi jų pagalbiniai prietaisai ir aparatai turi būti apsaugoti nuo lietaus ir dulkių. Lauke naudojant neapsaugotos konstrukcijos suvirinimo įrenginius, virš jų turi būti įrengtos nedegamos medžiagos
    pastogės, apsaugančios, nuo kritulių suvirinimo įrenginius ir suvirinimo darbo vietą. Kai tokių pastogių nėra, lyjant ar sningant suvirinimo darbus reikia nutraukti. Nustojus lyti ar snigti, tęsti elektros suvirinimo darbus gali leisti tik tiesioginis vadovas.
  • Vykdyti elektros suvirinimo darbus nuo kopėčių draudžiama. Dujinio suvirinimo, pjaustymo, litavimo, kaitinimo, siūlių skutimo dujomis darbai Kvalifikaciniai reikalavimai: Atlikti pavojingus darbus su dujomis (dujų balionų keitimas) gali turintis įgūdžių atlikti pavojingus darbus su dujomis, apmokytas ir atestuotas, turintis atitinkamos kategorijos pavojingus darbus dirbti suteikiantį kvalifikacijos pažymėjimą
  1. Pagrindinės metalo pjaustymui naudojamų cheminių junginių charakteristikos 1.1. Acetilenas- atmosferiniame slėgyje yra bespalvės, aštraus kvapo dujos. Ilgiau pakvėpavus acetileno dujomis, ima pykinti, galima net apsinuodyti. Reagavęs su variu
    ir sidabru, acetilenas sudaro sprogų mišinį. Labiausiai pavojingi mišiniai, turintys 30 % acetileno. Kadangi acetilenas labai sprogus, gamyboje naudojamas ištirpintas acetilenas: balione yra įdėta purios masės, įmirkytos acetonu. Purios medžiagos porose acetilenas yra ištirpintas acetone. Atsukus ventilį, eina iš acetono išsiskyręs acetilenas.
    1.2. Propano- butano mišinį sudaro propanas ir 5-30% butano. Šis mišinys kartais vadinamas suskystintomis naftos dujomis. Propano- butano mišinys 1,7 karto sunkesnis už orą, todėl kaupiasi žemose vietose ir gali sudaryti sprogius mišinius.
    Suskystinto propano – butano pripildoma tik dalis baliono, nes, pakilus temperatūrai, dujų mišinio slėgis didėja, ir balionas gali sprogti. Suskystintas propano- butano mišinys savaime virsta dujomis baliono viršuje, nes dujų lyginamasis tankis mažesnis
    už suskystinto mišinio tankį.
    1.3. Deguonis-atmosferiniame slėgyje yra beskonės ir bekvapės dujos, sunkesnės už orą.
    1.3.1.Dujiniam pjovimui visada naudojama deguonis, todėl šis pjovimo būdas dar vadinamas deguoniniu. Deguoninio pjovimo procesas vyksta šitaip:
    pakaitinančiojo deguonies liepsna metalą įkaitina iki temperatūros, artimos jo lydymosi temperatūrai, o pjaunančio deguonies čiurkšlė sudegina metalą ir kartu pašalina iš pjūvio susidarančius oksidus.
    1.3.2.Ore yra 21% deguonies. Jo kiekiui padidėjus trimis procentais (iki 24%) degimo greitis padvigubėja. Esant 40% deguonies, degimo greitis tampa dešimteriopai didesnis. Liepsna uždegta tokiomis sąlygomis, plinta taip sparčiai, kad jos praktiškai neįmanoma užgesinti, kol lieka kokių nors degiųjų medžiagų.
    1.3.3.Suslėgtas deguonis, susilietęs su alyvomis ar riebalais, sparčiai juos oksiduoja, užsidega ar net sprogsta. Todėl reikia žiūrėti, kad balionai su suslėgtu deguonimi neužsiterštų, ypač alyvomis ar kitais riebalais. Draudžiama tepaluotomis
    rankomis liesti (sukti) deguonies balionų čiaupus, reduktorius.

1.3.4.Deguonis yra sunkesnis už orą. Kuo dujos šaltesnės, tuo jos sunkesnės. Taigi, nutekėjus dujoms, jos kuriam laikui nusėda ant žemės, grindų bei kitų žemesnių vietų.
1.3.5.Liepsna pjaunant ir valant siūles, papildomai naudojamas didelis kiekis deguonies: dalis jo sunaudojama deginant metalui, kita – išlydytų produktų (šlako) pašalinimui iš pjūvio. Taigi, deguonies koncentracija pjaunant ir valant siūles uždarose patalpose, kur oro prisotinimo deguonimi rizika yra pati didžiausia, gali viršyti leistiną normą, jei nebus pakankamos ventiliacijos.
Prisisotinti deguonimi gali ne tik patalpa, bet ir darbo drabužiai bei kitos vietos, jei neatsargiai dirbama su dujomis.
1.3.6.Deguonies perteklius gali susidaryti dėl:
 nuotėkio deguonies žarnoje, ventilyje ar sujungime;
 staigaus deguonies žarnos atsijungimo;
 neužsukto ar nepilnai užsukto čiaupo;
 dujų naudojimo ne pagal paskirtį (pvz. dulkių valymui).

  1. Degiosios dujos
    2.1. Degiosios dujos – tai paprastai angliavandenilis arba angliavandenilių mišiniai.
    2.2. Metilacetilenas bei propadienas naudojami tik sumaišius su stabilizuojančiomis dujomis: propilenu ar propanu. Kai kurie pavyzdžiai:
    2.3. Metanas (gamtinės dujos) CH4; Acetilenas, C2H2; Metilacetilenas, C3H4; Etilenas, C2H4; Propadienas, C3H4; Propilenas, C3H6; Propanas, C3H8; Vandenilis, H2.
    2.4. Darbo saugumui svarbus dujų tankis. Dujos, kurios yra sunkesnės už orą, sėda žemyn, gali susikaupti žemose vietose ir išstumti iš ten orą. Tai sukelia dusulio ir sprogimo pavojų.
  2. Sprogimo pavojus
    3.1. Lyjant, sningant ir žaibuojant pjaustyti lauke metalą dujų – deguonies mišinių draudžiama. Draudžiama metalo pjaustymo patalpose laikyti lengvai užsidegančius daiktus, medžiagas ir t.t.
    3.2. Į aplinką ištekėjus degiosiomis dujomis, gali susidaryti sprogus mišinys. Žemiau pateiktame grafike parodytos kai kurių plačiai vartojamų degiųjų dujų ore viršutinė ir apatinė sprogimo ribos. Žemiau apatinės sprogimo ribos mišinys yra per „liesas“, o virš viršutinės ribos – per „riebus“ sprogimui.
    3.3. Apatinė sprogimo riba yra beveik vienoda visoms šioms dujoms, tačiau viršutinė sprogimo riba labai skiriasi. Kai degiųjų dujų koncentracija yra tokia didelė, kad pačią darbo zoną galima būtų laikyti esančia virš viršutinės sprogimo ribos, vis dėlto
    aplinkiniame ore gali būti toks sluoksnis, kad mišinys tampa „liesesnis“ ir dėl tegali lengvai sprogti.
    3.4. Bet koks dujų nuotėkis sukelia sprogimo pavojų.
    3.5. Draudžiama šildyti balionus, nes tai gali sukelti grandininę dujų sąveikos reakciją.
  1. Dujų balionų gabenimas:
  • kiekviena kartą gabenant balionus (nepriklausomai nuo to, kokiomis dujomis jie užpildyti), reikia įsitikinti, kad nėra jokio dujų nuotėkio.
  • dujų čiaupai turi būti patikimai uždaryti. Aklidangtis, arba gaubto veržlė, turi būti savo vietoje. Taip užtikrinamas papildomas saugumas tuo atveju, jei baliono čiaupas atsitiktinai atsidarytų;
  • jei baliono viršuje nėra vadinamojo „fiksuoto apsauginio gaubto“, turi būti užsuktas apsauginis gaubtas;
  • visus įrenginius: reduktorius, žarnas, degiklius ir t.t. gabenant būtinai reikia atjungti nuo baliono;
  • draudžiama gabenti balionus uždaru automobiliu;
  • sukrauti balionai neturi išsikišti nė iš vienos gabenimo priemonės pusės;
  • propano balionai visada turi būti laikomi stati;
  • gabenant balionai turi būti patikimai pritvirtinti diržais;
  • draudžiama palikti atgabentus balionus transporto priemonėje, jie turi būti sukrauti patikimoje, gerai vėdinamoje vietoje.
  1. Prieš prijungiant reduktorių prie baliono, reikia:
  • patikrinti veržlės sriegį, ar yra tinkamas sandarinimo tarpiklis, draudžiama naudoti guminius ir odinius tarpiklius;
  • stovint šone, trumpam prapūsti atvamzdį (1 – 2 sek.), atidarius ventilio smagratį per ¼ apsisukimo;
  • deguonies reduktorius prie baliono prijungti specialiu raktu, kuris pastoviai turi būti pas suvirintoją dujomis;
  • reduktorių tvirtinti tik esant užsuktam baliono ventiliui;
  • įsitikinti, ar tvarkingi reduktoriaus manometrai;
  • prijungus reduktorių prie baliono, deguonies ventilį reikia atidarinėti iš lėto;
  • pajungus reduktorių ir pastebėjus dujų nutekėjimą per acetileno čiaupo tarpinę, uždarius baliono čiaupą užveržti tarpines veržles. Draudžiama eksploatuoti balionus, kurių čiaupai praleidžia dujas, o taip pat apvynioti juos izoliacine juosta.
  1. Darbuotojas, atliekantis dujinio suvirinimo darbus privalo:
  • vykdyti suvirinimo darbams vadovaujančio asmens (suvirinimo inžinieriaus ar suvirinimo darbų priežiūros meistro) nurodymus;
  • suvirinimo darbus atlikti pagal suvirinimo procedūrų aprašą;
  • suvirinimo įrenginius naudoti griežtai laikantis įrenginio gamintojo eksploatacijos instrukcijos;

neleisti suvirinimo įrenginiais naudotis neapmokytam ir neinstruktuotam personalui;

  • dujas naudoti tik iš paženklintų balionų, kai gerai žinoma kokios dujos yra balione ir koks dujų slėgis;
  • pridėtines suvirinimo medžiagas naudoti pagal šių medžiagų gamintojo nurodymus;
  • saugotis pačiam ir neleisti, kad ant kitų asmenų užtykštų skystas metalas;
  • pastebėjus suvirinimo įrenginio gedimą, ventiliacinės sistemos gedimą (jeigu reikalinga) pajutus elektros srovės poveikį, apdegus, ar pajutus ūmų sveikatos sutrikimą, nedelsiant nutraukti darbą ir pranešti vadovaujančiam darbuotojui ar
    padalinio vadovui.
  1. Suvirintojui raudžiama:
  • laikyti galvą tiesiai virš išsiskiriančių iš suvirinimo vietos dūmų ir dujų srauto;
  • naudoti deguonį ventiliavimui ar šaldymui;
  • liestis prie deguonies balionų rankomis ar pirštinėmis suteptomis tepalu;
  • pernešinėti balionus be neštuvų rankomis ar ant pečių, o taip pat ridenti;
  • nuiminėti baliono dangtelį daužant plaktuku;
  • eksploatuoti dujų balionus esant netvarkingiems slėgio matavimo prietaisams;
  • eksploatuoti balionus, turinčius įskilimų, įlenkimų ar kitų defektų;
  • vykdyti suvirinimo darbus neaptvertose darbo vietose, esančiose aukščiau kaip 1,3 m. virš žemės ar perdengimų, o taip pat neapšviestose vietose.
  1. Nelaikyti antgalio labai arti gaminio, nes tai galėtų apriboti dujų srautą, įkaitinti antgalį, ir sukelti atbulinio pliūpsnio pavojų.
  2. Darbo metu suskystintųjų dujų slėgis reguliuojamas reduktoriais. Reduktoriai sumažina ir palaiko pastovų 0,07 -1,5 bar darbinį dujų slėgimą. Jei suskystintųjų dujų slėgiui reguliuoti montuojamas vandenilinis reduktorius, tai jame reikia pakeisti tarpiklį,
    atvamzdį, veržlę arba pagaminti pereinamąją movą su sriegiais iš dešinės į kairę.
    Kai suskystintosioms dujoms reguliuoti naudojamas acetileno reduktorius, prispaudžiamąją apkabą reikia pakeisti įeinamuoju atvamzdžiu su veržle. Reduktoriai, naudojami suskystintosioms dujoms reguliuoti, nudažomi raudona spalva.
  3. Jeigu deguoniniai ir vandeniliniai reduktoriai buvo naudojami suskystintųjų dujų slėgiui reguliuoti, juos naudoti deguonies slėgiui reguliuoti draudžiama.
  4. Draudžiama naudoti dujas iš balionų be reduktorių.
  5. Esantis ant balionų reduktorius su pjovikliu sujungiamas lanksčia gumine, armuota audinių žarna. Ji turi būti ne trumpesnė kaip 10 metrų, bet ne ilgesnė kaip 30 m. Neleidžiama naudotis žarna, kuri sujungta daugiau kaip iš trijų dalių. Sujungti žarnų
    galai turi būti užmauti specialia jungiamąją jungtimi (nipeliu). Žarnos prie pjoviklio ir reduktoriaus pritvirtinamos specialiais metaliniais pavalkėliais.
  6. Stacionarūs metalo pjovimo punktai privalo turėti uždaro tipo apsauginius hidraulinius uždorius ir atitinkamą armatūrą. Apsauginiai hidrauliniai uždoriai turi atitikti nustatytą slėgį ir būti ne mažesnio kaip 3,2 m3/val. praleidžiamojo pajėgumo.
    Vietoj hidraulinių uždorių galima naudoti sausuosius uždorius arba atbulinius vožtuvus. Dirbant stacionarinėmis sąlygomis po reduktoriaus statomas atbulinis vožtuvas.
  1. Kilnojamuosiuose punktuose, dirbant atvirame ore ir imant dujas iš baliono, atbulinio vožtuvo statyti nebūtina, bet rekomenduojama. Šiuo atvejų draudžiama imti dujas sumažėjus slėgiui balione iki ribos, kai negalima palaikyti darbinio slėgio.
  2. Kilnojamiesiems postams keliami šie reikalavimai:
  • kilnojamąjį postą sudaro suskystintųjų dujų balionas, deguonies balionas, reduktoriai prie abiejų balionų žarnų galų ir pjovikliai;
  • dujų balionai turi būti statomi toliau nuo praėjimo takų; ne arčiau kaip l m iki šildomųjų paviršių, ne arčiau kaip 10 m iki atviros ugnies ar pjovimo vietos ir ne arčiau kaip 5 m iki deguonies baliono;
  • suskystintųjų dujų balionai nudažomi skiriamąja spalva su techniniu dujų pavadinimu. Ant baliono turi būti pritvirtinta baliono techninių duomenų lentelė (pasas), kurioje įrašomas balioną gaminančios gamyklos pavadinimas, tūris, baliono numeris, pagaminimo data, baliono svoris, darbinis degimas, išbandymo slėgimas ir kito išbandymo data bei techninės kontrolės ženklas;
  • dujų balionai turi būti uždengti nuo tiesioginių saulės spindulių. Draudžiama kartu laikyti deguonies ir kitų dujų balionus, taip pat pilnus balionus su tuščiais.
  1. Balionus pervežti galima tik specialiai tam paruoštas vežimėliais, konteineriuose ar kituose įrenginiuose, kuriuose būtų užtikrintas balionų stabilumas. Dujų balionų transportavimo ir sandėliavimo darbus gali atlikti tik apmokyti ir nustatyta tvarka
    atestuoti asmenys.
  2. Pjaunant metalą privaloma:
  • 20-30 mm ruožu pagal pjūvio liniją nuvalyti nuo metalo purvą, rūdis, dažus bei kitus nešvarumus;
  • patikrinti, ar uždaryti visi pjoviklio čiaupai;
  • atidaryti puse apsisukimo dujų ventilį;
  • atidaryti puse apsisukimo deguonies baliono ventilį;
  • atidaryti kaitinamojo deguonies čiaupą per pusę apsisukimo ir prapūsti pjoviklį, po to čiaupą vėl uždaryti;
  • atidaryti degiųjų dujų čiaupą ir uždegti dujas;
  • atidaryti kaitinamojo deguonies pjovimo čiaupą ir nustatyti reikiamą liepsną;
  • metalui įkaitus ir pradėjus lydytis, atidaryti pjaunamojo deguonies čiaupą;
  • pjauti reikia pradėti nuo lakšto krašto.
  1. Draudžiama nustatinėti dujų nutekėjimo vietas atvira ugnimi.
  2. Jeigu pastebimas dujų nutekėjimas pro baliono ventilį ir membraną, reikia ventilį uždaryti, užsukti aklę bei apsauginį gaubtą ir užrašius kreida „Brokas” grąžinti į sandėlį.
  3. Draudžiama laikyti (netgi laikinai) dujų balionus uždarose ertmėse (rūsiuose, cisternose, dujų rezervuarų viduje ir panašiose uždarose talpyklose).
  4. Suskystintosios dujos, patekusios ant kūno, staigiai šaldamos jį nudegina, todėl pastebėjus nors mažiausia balionų gedimą, reikia iš karto sustabdyti darbus ir, užsidėjus pirštines, užsukti ventilius.
  5. Įrengimų paviršius, taip pat apsauginių ekranų paviršius pjaunant metalą neturi įkaisti daugiau kaip 45° C.
  6. Kai pjaunant įkaista tūta, reguliuojama pašildančioji liepsna iki normalios. Labai įkaitęs antgalis ataušinamas vandeniu. Kad vanduo nepatektų į ploviklio kanalus, uždaromas tik dujų ventilis. Užsiteršę tūtos kanalai išvalomi varine arba aliuminine
    adata.
  1. Montavimo atveju ant pastolių metalą pjaustyti galima tik 5 metrų spinduliu aplink pjaustymo vietą pašalinus degias medžiagas. Pastolių mediniai paklotai turi būti uždengti metalo lakštais, šalia reikia pasistatyti indų su vandeniu.
  2. Draudžiama veržti balionų ar reduktorių srieginius sujungimus, kai baliono su dujomis čiaupas yra atidarytas.
  3. Draudžiama naudoti reduktorius ir atvamzdžius su sugadintais sriegiais.
  4. Žarnoms sujungti su reduktoriais, degikliais, pjovikliais naudojami tik plieniniai pavalkėliai; naudoti sujungimui vielą draudžiama.
  5. Draudžiama naudoti kiauras žarnas, jas remontuoti izoliacine juosta ar kita medžiaga. Remontuojant žarnas, netinkamą vietą reikia išpjauti, o po to sujungti nipeliu ir gnybtais.
  6. Darbo metu reikia apsaugoti, kad žarnos nesusiliestų su įtampą turinčiais laidais, įkaitusiais daiktais, riebaluotomis ar tepaluotomis medžiagomis.
  7. Draudžiama žarnas persukti, perlenkti ar perlaužti. Žarnas reikia išdėstyti taip, kad ant jų nepatektų kibirkštys, metalo purslai ar šlakas ir kad per jas nevaikščiotų darbuotojai. Žarnas, esančias praėjimuose ir pravažiavimuose, būtina apsaugoti nuo
    galimų sužalojimų specialiomis dėžutėmis.
  8. Norint išvengti stipraus perkaitimo, degiklį (pjoviklį) būtinai reikia periodiškai atvėsinti šalto, švaraus vandens inde. Kišti į vandenį degiklį (pjoviklį), kai atsuktas acetileno ventilis, draudžiama.
  9. Jeigu sugenda deguonies ar acetileno ventilis, toliau dirbti draudžiama, o degiklį (pjoviklį) reikia remontuoti.
  10. Draudžiama uždegtą degiklį (pjoviklį) mėtyti, daužyti ar kitaip mechaniškai paveikti.
  11. Negalima darbo pertraukų metu palikti metalo pjaustymo įrangos uždarose patalpose ar sunkiai prieinamose vietose.
  12. Tuo pat metu dirbti metalo pjovimo dujomis ir elektros suvirinimo darbus uždarose patalpose draudžiama.