OMO dėsnis

OMO dėsnio taikymas

P – galia (W), U – įtampa (V), R – varža (Ω) , I – srovė (A)

Elektrotechninių dydžių išvestinės reikšmės

I-srovė, A	U-įtampa, V	R-varža, Ω	P-elektrinė galia, W
1 kiloamperas (kA) = 1000 A	1 kilovoltas (kV) = 1000 V	1 kiloomas (1 kΩ) = 1000 Ω	1 kilovatas = 1000 W
1 miliamperas (mA) = 0,001 A	1 milivoltas (mV) = 0, 001 V	1 megaomas (1 MΩ) = 1 000 000 Ω	1 megavatas = 1 000 000 W
1 mikroamperas (1µA) = 0,000001 A	1 mikrovoltas (1µV) = 0,000001 V	1 miliomas (1 mΩ) = 0,001 Ω	1 milivatas (1 mW) = 0,001 W
Elektros energija, W · s (vatas · sekundė) 1 kilovatas·valanda (kWh) = 3.6·10⁶ W·s	Elektros energija, W · s (vatas · sekundė) 1 kilovatas·valanda (kWh) = 3.6·10⁶ W·s	1 mikroomas (1 µΩ) = 0,000001 Ω	1 arklio galia (AG) = 736 W

PURI: P – Galia, U – Įtampa, R – Varža, I – Srovė

Tikriausiai vienas iš pačių svarbiausių dėsnių elektronikoje yra Omo dėsnis. Remiantis šiuo dėsniu galima apskaičiuoti įtampą U, srovę I , varžą R. Žinant du parametrus, galima lengvai apskaičiuoti ir trečiąjį naudojantis šiomis formulėmis:

I = U/R kai norime nustatyti srovę, turėdami įtampos ir varžos reikšmes;
U = I·R kai norime nustatyti įtampą, turėdami srovės ir varžos reikšmes;
R = U/I kai norime nustatyti varžą, turėdami įtampos ir srovės reikšmes.
Paprastas būdas prisiminti šias formules yra visus dydžius užrašyti taip:

Omo dėsnis

Omo dėsnis susieja įtampą U (V), srovę I (A), ir varžą R (Ω)

Dabar turėdami tokią išraišką, ieškomą dydį nesunkiai surasite jį uždengę ir užrašę matomus dydžius, pvz., uždengę I matosi U/R ir t. t. Reikiamas formules dydžio skaičiavimui galite apsiskaičiuoti žinodami vieną iš formulių, pvz., I = U/R, kiti dydžiai išvedami atliekant paprastus metematinius veiksmus su kintamaisiais.

Pastaba: visi dydžiai turi būti atitinkamai įstatyti voltais, amperais ir omais. Jei yra pateikti kita forma, pvz., milivoltais (mV) ar miliamperais (mA), reikia atitinkamai juos perskaičiuoti. Pvz., 1 mV yra tūkstantoji 1 V dalis, t. y. 1/1000. Taigi pereinant nuo milivoltų prie voltų, reikia milivoltus padalinti iš 1000.

Plačiau skaitykite…

Keli pritaikymo pavyzdžiai:

Pavyzdžiui, norime prijungti šviesos diodą prie automobilio akumuliatoriaus.

Diodo vartojama srovė 20 mA arba 0,02 A.
Diodo vartojama įtampa 2,5 V.
Automobilio akumuliatoriaus įtampa 12 V.

Paskaičiuojame skirtumą įtampos, kurį reikia sumažinti 12V-2.5V=9.5 V. Turimą reikšmę įvedame į formulę R=U/I. R=9.5V/0.02A=475Ω. Mums reiktų prijungti R=475Ω nuosekliai šviesos diodui, kad diodas gautų įtampą 2.5V o ne įtampą12V. Reikia įvertinti ir tokią aplinkybę, kad automobilyje faktinė įtampa dirbant varikliui yra apie 14 voltų.

Taikymo pavyzdys
Tarkime, norime įjungti raudoną šviesos diodą (LED) prie 5 V linijos. Pats LED turi savo specifinę įtampą ir srovę. LED reikalinga įtampa 1,6 V ir srovė 20 mA (20 mA = 0,02 A). Pagal užduoties sąlygą sudarykime principinę schemą:

Taigi, turime 5 V liniją, tačiau LED reikia tik 1,6 V, todėl reikia sumažinti įtampą. Tai galima atlikti naudojant tinkamo dydžio rezistorių, kuris dalį įtampos transformuos į šilumą.

LED turi suvartoti 1,6 V, tokiu atveju įtampos kritimas rezistoriuje turi būti 5 V – 1,6 V = 3,4 V. Taigi, žinome įtampą (3,4 V), kuri turi būti ant rezistoriaus, bei srovę, kuri teka grandine (0,02 A). Toliau, taikydami vieną iš Omo dėsnio formulių išraiškų R = U/I, ir įstatę atitinkamas reiškmes, gausime 3,4 V/0,02 R = 170 Ω. Dažnai, kai kurioms apskaičiuotoms reikšmėms, nėra konkrečių detalių, todėl tenka parinkti artimiausią reikšmę tos, kuri yra gaminama. Mūsų atveju, galima gauti 180 Ω tinkamą rezitorių. Prijungę 10 Ω didesnį rezistorių, LED švies truputėlį blankiau, nes per jį tekės srovė, mažnesne nei 0,02 A, tačiau praktiškai to pastebėti neįmanoma.