ELEKTROS LINIJŲ IR INSTALIACIJOS ĮRENGIMO TAISYKLĖS .pdf
Elektros instaliacija galima vadinti laidų, kabelių bei jiems priklausančių tvirtinimo detalių, skirstomųjų, jungiamųjų dėžučių, galinių dėžučių, skydelių, jungiklių, kištukinių lizdų, šviestuvų ir kitų elementų visumą. Kitaip sakant, elektros instaliacija yra visa tai, kas numatyta pastato elektros schemos plane. Čia gali būti nurodytos kabelių ir laidų markės, jų klojimo būdai, laikančiųjų ar tvirtinimo elementų tipai ir jų pastatymo vietos, apkrovų skaičiavimo schemos, įvado montavimo reikalavimai, apšviestumo skaičiavimo rezultatai.
Pagrindiniai elektros instaliacijos reikalavimai yra nustatyti Elektros įrenginių įrengimo taisyklėse, Lietuvos higienos normose ir kt.
Pagrindiniai elektros tinklo elementai yra laidai, komutaciniai aparatai (jungikliai, kištukiniai lizdai, kontaktoriai, impulsinės relės ir kt.), skirstomosios, jungiamosios, galinės dėžutės, skydeliai, galios spintos, įvadinės spintos, apkabos, laikikliai, įvairių konstrukcijų tvirtinimo gaminiai su vinimis, varžtais ar medsraigčiais ir kt., apsaugos bei reguliavimo aparatai (automatiniai jungikliai, saugikliai, įvairios relės, temperatūros slėgio ar lygio reguliatoriai), imtuvai.
Pagal paskirtį elektros instaliacija gali būti:
– vidaus elektros instaliacija;
– lauko elektros instaliacija;
– pastogės patalpų elektros instaliacija.
Pagal laidų ir kabelių klojimo būdą, bet kuri elektros instaliacija gali būti atviroji ir paslėptoji. Be
to, laidai gali būti klojami betarpiškai paviršiais, gali būti tvirtinami ant nedegios medžiagos juostelių,
instaliaciniuose vamzdžiuose (lygiuose ir rifliuotuose), loviuose, pastatų statybinių konstrukcijų kiaurymėse. Laidai gali būti betonuojami į pastatų konstrukcijas jų gamybos metu, klojami lentynose, pakabinami laisvai ar tvirtinami ant stygų, trosų ar lynų.
Tas ar kitas instaliacijos klojimo būdas bei jos rūšis pasirenkamas priklausomai nuo aplinkos sąlygų, objekto paskirties, architektūrinių reikalavimų. Įvertinami estetiniai ir ergonominiai aspektai.
Šis pasirinkimas negali prieštarauti Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėms (ELIĮT), Saugos
eksploatuojant elektros įrenginius taisyklėms bei priešgaisrinių taisyklių reikalavimams.
Atviroji instaliacija
Vidaus ar lauko atvirąja instaliacija vadiname tokią instaliaciją, kuri tiesiama sienų, lubų ar grindų išoriniais paviršiais ant patalpų ar statinių konstrukcinių elementų. Tokia instaliacija paprastai yra vizualiai matoma.
Paslėpta instaliacija
Paslėptąja instaliacija vadinama tokia instaliacija, kuri tiesiama patalpų konstrukcijų viduje – sienose, lubose, grindyse, perdangose, po tinku, tinke (potinkinė instaliacija).
Gyvenamose ir tarnybinėse patalpose naudojami izoliuoti laidai ir kabeliai, o kai kuriose gamybinėse patalpose ir neįzoliuoti laidininkai – šynos. Laidas paprastai turi srovinę gyslą (laidininkas, gysla) ir izoliacijos sluoksnį, vadinamą pagrindine arba fazine izoliacija (pagrindinė apsaugos priemonė nuo tiesioginio prisilietimo). Instaliacinis kabelis ant pagrindinės izoliacijos turi plastikinį apvalkalą, apsaugantį gyslą nuo mechaninio poveikio. Esant reikalui, kabeliai gali turėti ekraną ir kitus komponentus.
Po vienu apvalkalu gali būti keli laidai su fazinėmis izoliacijomis. Todėl kabelių montavimo galimybės yra didesnės negu laidų. pvz., laidų negalima tvirtinti betarpiškai metalinėmis apkabomis, jie netiesiami degiais paviršiais ir kt.
IP apsaugos klasė. IP ir IK standartai
Renkantis šviestuvą, svarbi ne tik šviestuvo išvaizda, bet ir jo atitikimas aplinkos sąlygoms, kuriose jis bus naudojamas. Jeigu šviestuvas skirtas gyvenamosioms zonoms apšviesti, pvz. koridorius, svetainė, miegamasis ar pan., užtenka šviestuvų, kurių klasė – IP20. Šviestuvams, kurie bus drėgnose patalpose, taikomi aukštesni reikalavimai – IP44 ar aukštesnės klasės. Lauko šviestuvai, skirti fasadų, parkų, gatvių ar kiemo apšvietimui, gali būti IP65, IP66, IP67. Jeigu šviestuvai turi būti antivandaliniai, atsparūs mechaniniam poveikiui – svarbu atkreipti dėmesį į šviestuvo IK klasę.
IP klasė (Ingress Protection)
Šviestuvo apsaugos laipsnis, nurodantis jo atsparumą įvairiems išoriniams veiksniams. IP standarto žymėjimą sudaro raidės IP ir du skaitmenys, kurie nurodo elektros įrenginio mechaninės apsaugos ir apsaugos nuo drėgmės klasę.
1-asis skaitmuo – apsauga nuo išorinių kietųjų kūnų kontakto ir pavojingų dalių patekimo į vidų.
2-asis skaitmuo – apsauga nuo skysčių prasiskverbimo.
Pirmasis skaitmuo | Reikšmė | Paaiškinimas | Pavyzdys |
0 | Nėra apsaugos | – | |
1 | Apsauga nuo didelių svetimkūnių | Apsauga nuo atsitiktinio didelio ploto tiesioginio kontakto su aktyviomis arba vidinėmis judančiomis dalimis (pvz.: rankos kontaktas). Prietaiso apsauga nuo didesnio nei 50 mm skersmens kietos būsenos svetimkūnio patekimo į vidų. | |
2 | Apsauga nuo vidutinio dydžio svetimkūnių | Apsauga nuo piršto kontakto su aktyviomis arba vidinėmis judančiomis dalimis. Prietaiso apsauga nuo didesnio nei 12 mm skersmens kietos būsenos svetimkūnio patekimo į vidų. | |
3 | Apsauga nuo mažų svetimkūnių | Apsauga nuo kontakto su aktyviomis arba vidinėmis judančiomis dalimis su įrankiais, laidais arba panašiais svetimkūniais, storesniais nei 2,5 mm. Prietaiso apsauga nuo didesnio nei 2,5 mm skersmens kietos būsenos svetimkūnio patekimo į vidų. | |
4 | Apsauga nuo labai mažų svetimkūnių | Apsauga nuo kontakto su aktyviomis arba vidinėmis judančiomis dalimis su įrankiais, laidais arba panašiais svetimkūniais, storesniais nei 1 mm. | |
5 | Apsauga nuo dulkių nuosėdų | Visiška apsauga nuo kontakto su įtampą tiekiančiomis arba vidinėmis judančiomis dalimis. Prietaiso apsauga nuo kenksmingų dulkių nuosėdų. Nėra visiškai apsaugota nuo visiško dulkių patekimo į vidų, tačiau į vidų negali patekti toks dulkių kiekis, kuris pablogintų prietaiso veikimą. | |
6 | Apsauga nuo dulkių patekimo į vidų | Visiška apsauga nuo kontakto su įtampą tiekiančiomis arba vidinėmis judančiomis dalimis. Prietaiso apsauga nuo dulkių patekimo į vidų. |
Antras skaitmuo | Reikšmė | Paaiškinimas | Pavyzdys |
0 | Nėra apsaugos | ||
1 | Apsauga nuo vandens, krentančio vertikaliai | Vertikaliai krentantys vandens lašai negali padaryti jokio kenksmingo poveikio. | |
2 | Apsauga nuo vandens, krentančio iki 15 laipsnių kampu. | Vandens lašai, krentantys vertikaliai bet kokiu kampu iki 15 laipsnių, negali padaryti jokio kenksmingo poveikio. | |
3 | Apsauga nuo purškiamo vandens | Vandens lašai, krentantys vertikaliai bet kokiu kampu iki 60 laipsnių, negali padaryti jokio kenksmingo poveikio. | |
4 | Apsauga nuo vandens purslų | Vanduo, taškomas į prietaisą iš visų krypčių, negali padaryti jokio kenksmingo poveikio. | |
5 | Apsauga nuo vandens | Vandens čiurkšlė, purškiama į prietaisą iš visų pusių, negali padaryti jokio kenksmingo poveikio. | |
6 | Apsauga nuo užtvinimo | Laikinai užtvindžius šviestuvą, kaip audringoje jūroje, joks kenksmingas vandens kiekis negali patekti į prietaisą. | |
7 | Apsauga pamerkus į vandenį | Jei prietaisas yra pamerktas į vandenį (150mm -1000mm), apibrėžtomis slėgio ir laiko sąlygomis, joks kenksmingas vandens kiekis negali patekti į prietaisą. | |
8 | Apsauga panardinus į vandenį | Jei prietaisas yra panardintas į vandenį, esant nustatytoms ypatingoms sąlygoms, joks kenksmingas vandens kiekis negali patekti į prietaisą. |
IK klasė (Impact Protection)
Atsparumas smūgiams. Tai yra tarptautinė skaitmeninė elektrinių įrenginių gaubtų apsaugos nuo išorinio mechaninio poveikio laipsnių klasifikacija. Tai yra priemonė, leidžianti nustatyti gaubto pajėgumą apsaugoti jo turinį nuo išorinio poveikio. Mechaninės apsaugos laipsnis yra nustatomas kodu, kurį sudaro raidės IK ir du skaitmenys:
IK numeris | Energija | Atitinkamas smūgis |
00 | Neapsaugota | Nėra bandymų |
01 | Smūgio energija: 0,150 džiaulių | Atsparus smūgiui, kurį sukelia 200 gramų sveriantis daiktas, paleistas iš 5,6 cm aukščio. |
02 | Smūgio energija: 0,200 džiaulių | Atsparus smūgiui, kurį sukelia 200 gramų sveriantis daiktas, paleistas iš 8 cm aukščio. |
03 | Smūgio energija: 0,350 džiaulių | Atsparus smūgiui, kurį sukelia 200 gramų sveriantis daiktas, paleistas iš 14 cm aukščio. |
04 | Smūgio energija: 0,500 džiaulių | Atsparus smūgiui, kurį sukelia 200 gramų sveriantis daiktas, paleistas iš 20 cm aukščio. |
05 | Smūgio energija: 0,700 džiaulių | Atsparus smūgiui, kurį sukelia 200 gramų sveriantis daiktas, paleistas iš 28 cm aukščio. |
06 | Smūgio energija: 1,00 džiaulis | Atsparus smūgiui, kurį sukelia 500 gramų sveriantis daiktas, paleistas iš 20 cm aukščio. |
07 | Smūgio energija: 2,00 džiauliai | Atsparus smūgiui, kurį sukelia 500 gramų sveriantis daiktas, paleistas iš 40cm aukščio. |
08 | Smūgio energija: 5,00 džiauliai | Atsparus smūgiui, kurį sukelia 1,7 kg sveriantis daiktas, paleistas iš 30 cm aukščio. |
09 | Smūgio energija: 10,00 džiaulių | Atsparus smūgiui, kurį sukelia 5 kg sveriantis daiktas, paleistas iš 20 cm aukščio. |
10 | Smūgio energija: 20,00 džiaulių | Atsparus smūgiui, kurį sukelia 5 kg sveriantis daiktas, paleistas iš 40 cm aukščio. |
Laidų izoliacija dažniausiai būna
Laidų izoliacija dažniausiai būna polivinilchloridinė (PVC). Mažiau lanksčių laidų ji būna gaminama iš kietojo polivinilchlorido, lanksčių – iš gumos ar minkšto polivinilchlorido. Apvalkalas leidžia laidus naudoti drėgnose ir šlapiose patalpose bei chemiškai aktyvioje aplinkoje. Apvalkalas gali būti iš įvairios sudėties polivinilchlorido, gumos ar jų darinių. Paprastai tokie laidai ir kabeliai netinka montuoti atvirame ore ir žemėje. Šiems tikslams reikia naudoti kabelius, kurių apvalkalas yra atsparus cheminiam ir ultravioletinių spindulių (UV) poveikiui. Neigiama PVC izoliacijos savybė yra tai, kad degdama ji išskiria žmogui nuodingas medžiagas – halogenus. Todėl laidų ir kabelių su tokia izoliacija nerekomenduojama naudoti uždarose patalpose. Tokius laidus ir kabelius rekomenduojama keisti behalogeniniais, pvz. NYM, PPJ, MMJ, o ypatingai (N)YM reikėtų keisti į Afux (Suomija), NHXMH (Vokietija), EXQ-Light (Švedija) ir kt). Juos ir reikėtų numatyti kloti A ir aukštesnio energinio efektyvumo pastatuose.
Laidai ir kabeliai gali būti viengysliai ir daugiagysliai
Viengysliai ir dvigysliai laidai ir kabeliai naudojami vienfazių vartotojų maitinimui TN-C tinkle.
Trigysliai laidai ir kabeliai naudojami vienfazių vartotojų maitinimui TN-S tinkle, atskirais atvejais – trifazių vartotojų maitinimui IT tinkle.
Keturgysliai laidai ir kabeliai naudojami trifazių vartotojų maitinimui TN-C tinkle.
Penkiagysliai laidai ir kabeliai skirti trifazių vartotojų maitinimui TN-S tinkle.
Trigysliai, keturgysliai ar penkiagysliai laidai bei kabeliai gali būti naudojami ir vienfazių vartotojų maitinimui sudėtingose schemose.
Pagal gyslos struktūrą laidų ir kabelių laidininkai (LST EN 60228) gali būti:
– vienavieliai (monolitiniai, angl. Solid conductor*);
– daugiavieliai (angl. Stranded conductor intended for fixed instalation);
– lankstūs (angl. Flexible conductor);
– labai lankstūs (angl. Very Flexible conductor).
Vienavieliai laidai mažiau lankstūs. Jie naudojami stacionarioje instaliacijoje, skirstomųjų
skydelių, galios spintų instaliacijai.
Daugiavieliai laidai ir instaliaciniai kabeliai naudojami kilnojamųjų elektros įrenginių instaliacijai. Lankstūs ir labai lankstūs laidai ir instaliaciniai kabeliai vadinami virvėlaidžiais ir naudojami įvairių kilnojamų ir nešiojamų prietaisų maitinimui bei vibruojančių įrenginių prijungimui. Laidai ir kabeliai gali būti gaminami su varinėmis ir aliumininėmis gyslomis.
Aliumininės gyslos mažiau atsparios lankstymui, valomas aliuminis tuoj pat pasidengia oksido sluoksniu ir jį sunkiau sujungti. Aliuminis jungtyse, veikiant temperatūrai ir laikui, deformuojasi ir gnybtai atsileidžia. Be to, aliumininiai laidai greičiau sensta, aliuminis korėja.
Variniai laidai ir kabeliai yra žymiai atsparesni daugkartiniam lankstymui, jie mažiau oksiduojasi, didesnis jų laidumas srovei, bet jie brangesni. Laidų skerspjūvių plotai (toliau tekste – skerspjūviai) yra sunorminti. Elektros instaliacijoje dažniausiai sutinkamos 1,5; 2,5; 4; 6; 10 ir 16 mm2 skerspjūvio laidų ir kabelių gyslos. Taisyklėmis nustatyti varinių laidų ir kabelių mažiausi leistinieji skerspjūviai įvairioms instaliacijos rūšims.
Būtina žinoti, kad laido skerspjūvio parinkimas turi būti susietas su instaliacijos tinklo sistema. TN-C tinklo sistema neturi būti naudojama grupiniame tinkle (po įvadinės apskaitos spintos, elektros skaitiklio laiptinėje ar bent grupinio skydelio, kai PEN laido skerspjūvis mažesnis nei 10 mm2 Cu). TN-S tinkle – naudotini variniai laidininkai ne mažesnio kaip l,5 mm2 grupiniuose tinkluose ir 2,5 mm2 maitinimo tinkluose. Instaliacijoje N ir PE laidininko skersmuo neturi būti mažesnis už fazinių laidininkų skerspjūvį.
PEN laidininkas gali būti 50 % mažesnis už fazinius laidininkus tik per 16mm2 skerspjūvio variniams ir 25 mm2 skerspjūvio aliumininiams faziniams laidininkams, bet ne mažesnio kaip 16 mm2 skerspjūvio variniams ir 25mm2 skerspjūvio aliumininiams. Šiuo metu naudojami laidai yra pagaminti įvairiose pasaulio firmose. Jie turi įvairius žymenis.
Nors dažnai ir prisilaikoma ženklinimo normiškumo, bet yra labai daug išimčių ir konkrečios firmos gaminiai dažnai sunkiai pagal žymenis atpažįstami nuo analogiškų kitos firmos gaminių. Todėl pereinamuoju laikotarpiu Lietuvoje galima įsigyti praktiškai vienos konstrukcijos laidų su skirtingais žymenimis. Instaliacijai naudojamų varinių ir aliumininių laidų ir kabelių skerspjūvių plotai turi būti ne
mažesni, nei nurodyti žemiau lentelėje. Laidų izoliacija turi atitikti tinklo vardinę įtampą. Įžeminimo ir įnulinimo laidininkų reikalavimai pateikti Elektros įrenginių įrengimo bendrosiose taisyklėse (toliau –
EĮĮBT).
Laidų ir kabelių mažiausi leistinieji skerspjūviai
Elektros instaliacijos tiesimo sistemos parinkimas
Plieniniuose ir kituose mechaniškai atspariuose vamzdžiuose, rankovėse, loviuose, lentynose ir pastatų statybinių konstrukcijų kanaluose skirtingų grandinių laidininkai (išskyrus vienas kitą rezervuojančius) tiesiami kartu šiais atvejais:
– vieno agregato laidai ir kabeliai;
– technologiniu procesu susijusieji keleto mašinų, skydų, pultų ir pan. galios ir kontrolės laidai ir kabeliai;
– sudėtingo šviestuvo maitinimo laidai ir kabeliai;
– keleto grupių vienos rūšies (darbinio arba avarinio) apšvietimo kabeliai ir laidai;
– iki 50 V apšvietimo ir aukštesnės kaip 50 V įtampos galios grandinių laidai ir kabeliai. Šiuo atveju iki 50 V įtampos laidai turi būti atskirame izoliaciniame vamzdyje.
Bendrame vamzdyje, rankovėje, lovyje, pluošte, statybinių konstrukcijų uždarame kanale arba toje pačioje lentynoje neturi būti tiesiamos viena kitą rezervuojančios grandinės, darbinio ir avarinio apšvietimo grandinės, taip pat iki 50 V ir aukštesnės kaip 50 V įtampos grandinės (išimtys: darbinio ir avarinio apšvietimo magistralinės linijos, jeigu jų izoliacija skirta ne žemesnei kaip 660 V įtampai, taip pat iki 50 V įtampos grandinių laidai atskirame izoliaciniame vamzdyje). Šios grandinės turi būti tiesiamos tik atskiruose lovių ir lentynų skyriuose, turinčiuose ištisines A1 degumo klasės statybos produktų pertvaras, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip EI 15.
Darbinio ir avarinio (evakuacinio) apšvietimo grandinės tiesiamos skirtingose lovio, kampuočio ir kitokio profilio konstrukcijos išorinėse pusėse.
Kabelių įrenginiuose, gamybos patalpose ir elektros įrenginių patalpose reikia naudoti kabelius ir laidus su ugniai atspariu, savaime gęstančiu (nepalaikančiu degimo) apvalkalu arba izoliacija, o degius kabelius ir laidus – ugniai atspariame, B degumo klasės statybos produktų vamzdyje, dengtame lovyje ir pan. arba dažytus ugniai atsparia pasta.
Kintamosios srovės faziniai ir nulinis arba nuolatinės srovės laidininkai turi būti tiesiami tame pačiame vamzdyje arba, jeigu ilgalaikė apkrovos srovė neviršija 25 A, – ir skirtinguose vamzdžiuose.
Tiesiant laidus ir kabelius vamzdžiuose, uždaruose loviuose, lanksčiose metalinėse rankovėse ir uždaruose kanaluose, turi būti numatyta galimybė pakeisti laidus ir kabelius.
Pastatų ir kitų statinių konstrukciniai elementai, uždari kanalai ir ertmės, kuriose tiesiami degūs kabeliai ir laidai degia izoliacija, turi būti nedegūs.
Laidų ir kabelių gyslos turi būti sujungiamos
Laidų ir kabelių gyslos turi būti sujungiamos medžiagą ir skerspjūvį atitinkančiais varžtiniais ir spyruokliniais gnybtais, presavimo, virinimo ar litavimo būdu. Laidų ir kabelių gyslų sujungimo, atšakojimo ir prijungimo vietose turi būti numatyta laido ir kabelio atsarga pakartotinai sujungti, atšakoti arba prijungti. Laidų ir kabelių sujungimo ir šakojimosi vietos turi būti prieinamos apžiūrėti ir remontuoti. Laidai ir kabeliai sujungimo ir šakojimosi vietose neturi būti mechaniškai tempiami. Laidų ir kabelių gyslų sujungimo ir šakojimosi vietų, jungiamųjų ir šakojimosi sąvaržų ir pan. izoliacija turi būti lygiavertė ir šių laidų ir kabelių izoliacijai. Laidus ir kabelius sujungti ir atšakoti reikia dėžutėse, sąvaržų izoliaciniuose korpusuose, specialiose statybinių konstrukcijų nišose ir elektros įrenginių, aparatų ir mašinų korpusuose.
Jungiamosios ir šakojimosi dėžutės turi būti uždarytos dangteliais. Jungiamųjų ir šakojimosi dėžučių konstrukcija turi atitikti laidininkų tiesimo būdą ir aplinkos sąlygas. Jungiamosios ir šakojimosi dėžutės ir jungiamųjų ir šakojimosi sąvaržų izoliaciniai korpusai turi būti pagaminti iš A1 degumo klasės statybos produktų arba C-s2, d2 degumo klasės statybos produktų.
Metaliniai instaliacijos elementai (konstrukcijos, loviai, lentynos vamzdžiai, rankovės, dėžutės, apkabos ir pan.) priklausomai nuo aplinkos sąlygų turi būti apsaugoti nuo korozijos.
Instaliacinių lovių, srovėlaidžių ir kitų elektros įrenginių apsaugos nuo kietųjų kūnų patekimo per apdangalą į įrenginio vidų ir žmogaus prisilietimo prie srovinių dalių, taip pat vandens patekimo į
įrenginio vidų laipsnis turi atitikti įrengimo ir eksploatavimo sąlygas.
Kertant temperatūros ir nusėdimo siūlių vietas, instaliacija turi būti įrengta atsižvelgiant į konstrukcijų pasislinkimo galimybę.
Pakartosime:
Elektros instaliacija – tai lauko ir vidaus tinklai. Abiem atvejais tai yra kabelių, laidų, skirstomųjų ir jungiamujų dėžučių, paskirstymo skydelių, elektros taškų, įvairių tvirtinimo elementų visuma.
Instaliacinės medžiagos – kabeliai, laidai, instaliaciniai vamzdžiai, elektros skydeliai, montažinės dėžutės ir kt. Elektros įranga bei komplektai vidaus ir lauko tinklams
Elektros projektas – Lauko elektros dalies projektus rengia elektrotechnikos inžinieriai pagal skirstomųjų tinklų išduotas prisijungimo sąlygas. Jei objektas nesudėtingas, elektros įvado vietą ir taškus parenka montuotojai arba nurodo architektai, elektros instaliaciją vidaus patalpose – interjero dizaineriai. Dideliuose objektuose rengiami atskirų patalpų elektros projektai, nurodoma elektros instaliacijos medžiagų specifikacija. Medžiagų specifikaciją nurodo elektros projektuotojai, inžinieriai, mažesniuose objektuose ją pasirenka patys elektros instaliacijos montuotojai, vadovaudamiesi „Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis„. Namo ar bet kokio kito pastato elektros projekte nurodoma elektros instaliacijos schema, tiesimo būdas, kabelių degumo klasė ir standartas, jei instaliacija projektuojama patalpoms, kuriose gali būti virš 50 žmonių arba jei reikalinga atitinkama gaisrinės saugos klasė. Taip pat nurodomos kabelių ir laidų markės, laikančiųjų ar tvirtinimo elementų tipai, elektros taškų vietos, laidų ir kabelių skerspjūviai pagal apkrovas, skaičiavimo schemos, elektros įvado montavimo reikalavimai, apšviestumo skaičiavimo rezultatai ir kt. Labai svarbi elektros instaliacijos projekto dalis yra elektros paskirstymo skydelio planas ir jo komplektavimas, apsaugos sistemos skydas. Elektros projektą rengiantis specialistas turi apskaičiuoti apkrovas, sugrupuoti elektros prietaisus ir jų apkrovas, parinkti tinkamus automatinius išjungiklius ir srovės nuotėkio apsaugas. Priklausomai nuo prietaisų išdėstymo ir galios, gali keistis saugiklių ir laidų parametrai, instaliacijos schema. Iš anksto parengtas elektros instaliacijos projektas ar planas taupo laiką bei medžiagas, tuo pačiu ir pinigus. Matant visumą ir žinant naudojimosi elektros prietaisais scenarijus, apgalvojami, kur bus taškai, kokios galimos jungtys, elektros paskirstymo skydelių vietos ir kt. Galima atsisakyti nereikalingų sprendimų, jungčių, parinkti optimaliausią variantą.
Elektros kabeliai – Kabelis yra laidų grupė po bendru izoliaciniu apvalkalu. Elektros arba dar kitaip vadinami galios kabeliai klasifikuojami pagal instaliacijos vietą, darbinių gyslų medžiagą (aliuminio ir variniai) ir skaičių, skerspjūvį, degumo klasę, izoliacijos tipą ir kitus parametrus. Svarbu, kad kiekvienam objektui, kiekvienai elektros linijai būtų parinktas tinkamas kabelio tipas, paprastai jų reikia ne vieno, rekomenduojama rinktis su galios rezervu, jei tektų padidinti apkrovą.
Vadovaujantis „Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis„, požeminių kabelių mechaninis atsparumas parenkamas pagal klojimo gylį, kuris savo ruožtu priklauso nuo įtampos dydžio. 110 kV įtampos kabelių linijos gylis nuo lygaus žemės paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m, jeigu tiesiami mažesniame gylyje, kabeliai turi būti apsaugoti. Mažėjant įtampai mažėja privalomas kabelių gylis grunte: 35 kV – ne mažesnis kaip 1 m, 6-10 kV – 0,7 m, iki 1000 V įtampos kabeliams – 0,7 m.
Kabelių žymėjimo reikšmės:
Pavyzdys: H05 VV-F 3G 1,5 – PVC apvalkalo kabelis, 3 gyslos su žaliai geltona įžeminimo gysla, skerspjūvio plotas 1,5 mm2 Apsauginė gysla G – geltonai žalia apsauginė gysla X – nėra geltonai žalios apsauginės gyslos U – apvali, vienos vielos |
Apsauginė gysla
G – geltonai žalia apsauginė gysla
X – nėra geltonai žalios apsauginės gyslos
U – apvali, vienos vielos