I. BENDROJI DALIS
1. Elektrikui, dirbančiam su iki 1000 V įtampos elektros įrenginiais, (toliau – „ elektrikui “) pažeidus šios instrukcijos reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.
2. Elektriku gali dirbti asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų, nustatyta tvarka pasitikrinęs sveikatą, turintis atitinkamą elektrosaugos kvalifikaciją (atestuotas), turintis atitinkamą pažymėjimą, suteikiantį teisę aptarnauti veikiančius elektros įrenginius.
3. Prieš pradėdamas dirbti, elektrikas turi būti išklausęs įvadinį ir darbo vietoje instruktavimus.
4. Dirbdamas elektrikas privalo periodiškai tikrinti sveikatą kartą per dvejus metus. Jeigu elektrikas atlieka darbus aukštyje arba susijusius su pakėlimu į aukštį, sveikatą reikia tikrinti kartą per metus.
5. Darbuotojas privalo laikytis vidaus darbo tvarkos taisyklių, saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti, žinoti ir vykdyti šios instrukcijos, „Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius“ reikalavimus.
6. Elektrikas privalo laikytis mašinų ir mechanizmų eksploatavimo taisyklių, nedirbti su techniškai netvarkingomis darbo priemonėmis ir pranešti apie tai padalinio vadovui.
7. Draudžiama dirbti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų ar toksinių medžiagų.
8. Neleisti dirbti pašaliniams asmenims.
9. Priešgaisrinės saugos reikalavimai:
9.1. vengti veiksmų, sudarančių sąlygas gaisrui kilti;
9.2. rūkyti tik tam skirtose vietose.
9.3. nepalikti be priežiūros veikiančių elektros įrengimų, jei tai nenumatyta įrenginio eksploatavimo instrukcijoje.
10. Eksploatuojant elektros įrenginius, draudžiama:
10.1. naudotis netvarkingomis rozetėmis, kištukais, jungikliais bei kita elektros instaliacijos įranga;
10.2. į vieną elektros rozetę jungti kelis didelio galingumo prietaisus, kurių elektros srovės poreikis viršija instaliacijos laidų elektros srovės pralaidumą.
11. Elektrikas privalo žinoti pirmines gaisro gesinimo priemones, jų veikimo principus, naudojimo galimybes, savo veiksmus kilus
12. Įvykus nelaimingam atsitikimui, būtina nukentėjusiam suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Reikalui esant, iškviesti greitąją pagalbą tel. 112. Nukentėjusiam ar įvykį mačiusiam asmeniui reikia nedelsiant pranešti padalinio vadovui ir iki tyrimo pradžios išsaugoti įvykio vietą tokią, kokia ji buvo nelaimingo atsitikimo metu. Jei tai kelia pavojų aplinkinių darbuotojų gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, kurie įforminami aktu.
13. Pirmoji pagalba nukentėjus nuo elektros srovės:
13.1. pirmiausia nukentėjusį reikia išlaisvinti nuo elektros srovės poveikio, t.y. atjungti įrenginį nuo elektros tinklo;
13.2. jei nukentėjęs yra aukštai, įrenginį atjungus ir atpalaidavus nukentėjusį nuo elektros srovės, jis gali nukristi. Tuo atveju reikia imtis priemonių, užtikrinančių nukentėjusio saugumą. Jei negalima pakankamai greitai atjungti įrenginio, reikia imtis priemonių nukentėjusį atpalaiduoti nuo 2 srovinių dalių, kurias jis liečia. Tai padaryti galima imant už jo sausų drabužių, bet vengiant prisiliesti prie greta esančių metalinių daiktų ir drabužiais neapdengtų nukentėjusiokūno dalių. Įsitikinti, ar nėra rimtų sužalojimų, lūžių. Jei nukentėjęs nekvėpuoja, nereaguoja į dirgiklius, reikia skubiai daryti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Tai daryti kol atvyks kvalifikuota medicininė pagalba.
14. Asmeninė darbo higiena:
14.1. dirbti tik tvarkingais ir švariais darbo drabužiais.
14.2. nelaikyti maisto produktų darbo vietoje, valgyti tik tam skirtoje vietoje.
II. PAVOJINGI IR KENKSMINGI VEIKSNIAI. SAUGOS PRIEMONĖS
15. Pavojingi ir kenksmingi veiksniai:
15.1. elektros srovė. Paveikus elektros srovei, netenkama sąmonės, sutrinka arba nutrūksta širdies veikla bei kvėpavimas, o kartais ištinka ir staigi mirtis;
15.2. neapsaugotos besisukančios įrengimų dalys – galimi galūnių susižalojimai;
15.3. darbas aukštyje ant pakrantinių kelių, kopėčių – kritimo metu galimi kaulų lūžiai, kūno sumušimai;
15.4. netvarkinga darbo vieta, slidžios, nelygios grindys.
16. Elektrikas privalo naudotis išbandytais įrankiais su izoliuotomis rankenomis, žemikliais, naudoti darbų saugos plakatus.
III. ELEKTRIKO VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ
17. Apsirengti tvarkingus darbo drabužius, pasiimti reikiamas darbo apsaugos priemones ir įrankius.
18. Patikrinti įrankių, prietaisų, įrengimų, kuriais numatoma dirbti, tvarkingumą.
19. Vizualiai įsitikinti ar prietaisai, įrenginiai patikimai įžeminti, ar turi apsaugas įrengimų besisukančios dalys.
20. Patikrinti darbo vietos apšvietimą.
21. Patikrinti ar yra gesintuvai ir kitos priešgaisrinės saugos priemonės.
22. Sutvarkyti darbo vietą, pašalinti nereikalingus daiktus.
23. Nustačius įrenginių, įrankių, prietaisų gedimus, pranešti padalinio vadovui ir jais nesinaudoti.
24. Susipažinti su elektros tiekimo schemos pasikeitimais, su esamais įrašais operatyviniame žurnale ir pažymėti budėjimo pradžią.
IV. DARBŲ, VYKDOMŲ ELEKTROS ĮRENGINIUOSE, KATEGORIJOS
25. Vykdant darbus veikiančiuose elektros įrenginiuose pagal nurodymus ir pavedimus, techninės priemonės, būtinos dirbančiųjų saugiam darbui užtikrinti, nustatomos išduodant nurodymą arba duodant pavedimą.
26. Techninės priemonės dirbančiųjų saugiam darbui užtikrinti parenkamos ir numatomos atsižvelgiant į darbų, vykdomų veikiančiose elektros įrenginiuose kategorijas:
26.1. pirma kategorija. Darbai vykdomi ant įtampą turinčių srovinių dalių;
26.2. antra kategorija. Darbai vykdomi arti įtampą turinčių srovinių dalių;
26.3. trečia kategorija. Darbai vykdomi atjungus įrenginio įtampos šaltinį.
V. ELEKTRIKO VEIKSMAI DARBO METU
27. Darbai, kai dirbant rankomis, įrankiais arba darbo priemonėmis liečiamos įtampą turinčios srovinės dalys priskiriami pirmos kategorijos darbams.
28. Prieš atliekant šiuos darbus, turi būti įvykdytos šios techninės priemonės:
28.1. jei galima atjungiama visų elektros įrenginių srovinių dalių įtampa. Nesant galimybei, šios dalys uždengiamos apsauginiais aptvarais;
28.2. darbo vietos ribose paliekamos neatjungtos tik tos įtampą turinčios srovinės dalys, ant kurių bus dirbama. Šios dalys dirbančiojo atžvilgiu turi būti išdėstytos priešais dirbantįjį arba, išimtinais atvejais, iš priekio ir iš vieno šono. Darbo vieta aptveriama ir paženklinama;
28.3. dirbantysis turi būti izoliuotas nuo žemės ir įžemintų konstrukcijų;
28.4. dirbant būtina naudotis nurodyme arba pavedime nurodytomis apsauginėmis priemonėmis;
28.5. dirbant turi būti naudojami tik nustatyta tvarka išbandyti ir patvirtinti e lektromontavimo darbams skirti įrankiai su izoliuotomis rankenomis;
28.6. atliekant matavimus, leidžiama naudotis matavimo lazdomis, matavimo replėmis ir tam skirtais prietaisais;
28.7. naudojamų darbo priemonių ir įrankių darbinės dalies matmenys negali būti didesni už srovinės dalies, ant kurios bus dirbama, plotį, kad būtų išvengta trumpo sujungimo tarp skirtingą potencialą turinčių dalių.
29. Techninės priemonės vykdant darbus arti įtampą turinčių srovinių dalių:
29.1. Prieš vykdant darbus arti įtampą turinčių srovinių dalių turi būti įvykdytos punkte 5.1.2. įvardintos techninės priemonės.
29.2. Darbo metu turi būti užtikrinta, kad dirbantieji neprisiliestų prie greta esančių, įtampą turinčių srovinių dalių. Šiais atvejais turi būti parenkamos priemonės – izoliuojantys skydai, širmos, izoliaciniai gaubtai.
30. Techninės priemonės vykdant darbus atjungus įrenginį nuo įtampos šaltinių:
30.1. prieš pradedant vykdyti darbus, atjungus įtampą, turi būti įvykdytos žemiau įvardintos techninės priemonės šiuo nuoseklumu:
30.1.1. įtampos šaltinio išjungimas;
30.1.2. įrenginio atjungimas;
30.1.3. komutacinio aparato valdymo elementų prirakinimas;
30.1.4. plakatų, draudžiančių įrengti įtampą, iškabinimas;
30.1.5. įtampos patikrinimas;
30.1.6. įžeminimas;
30.1.7. darbo vietos sutvarkymas (paruošimas darbui).
31. Draudžiantis įjungti įtampą plakatas „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“ kabinamas ant elektros aparato, kuriuo išjungiama ir atjungiama įtampa, korpuso arba valdymo elementų. Kitais ženklais ir būdais paženklinti išjungimą ir atjungimą draudžiama.
32. Įtampa patikrinama specialiai tam skirtu išbandytu ir patikrintu įtampos indikatoriumi. Kitomis priemonėmis ir būdais tikrinti įtampą atjungtuose elektros įrenginiuose draudžiama.
33. Atjungtos elektros įrenginio srovinės dalys įžeminamos patikrintais žemikliais arba specialiai tam skirtais stacionariai įrengtais įtaisais.
34. Ant įžemintų elektros įrenginių iškabinamas plakatas „ĮŽEMINTA“.
35. Įžeminimas atliekamas šia tvarka:
35.1. kilnojamo žemiklio antgalis prijungiamas prie „žemės“;
35.2. kitas galas (galai), prieš tai patikrinus įtampos nebuvimą, prijungiamas prie įžeminimo įrenginio srovinių dalių;
35.3. dirbant iki 1000 V įrenginiuose, kai neįmanoma uždėti kilnojamų žemiklių, būtina iš visų darbo vietos pusių, iš kur gali būti paduota įtampa, uždėti intarpus arba širmas.
36. Darbo vietos aptvėrimas;
36.1. darbo vietos aptvėrimas;
36.2. darbo vietos ribų ir kitų pavojingų zonų paženklinimas darbų saugos įspėjančiais ženklais, leidimo plakatais arba plakatais „STOK! ĮTAMPA“;
37. Reikalavimai eksploatuojant elektros apšvietimo įrenginius:
37.1. draudžiama išsukinėti ir įsukinėti, keisti elektros lempas, neišjungus įtampos;
37.2. keičiant apšvietimo įrangą, laikytis projekto ar techninės dokumentacijos reikalavimų;
37.3. draudžiama naudoti elektros lempas, kurių galingumas viršija nurodytą šviestuvo instrukcijoje;
37.4. šviestuvų metaliniai korpusai turi būti įžeminti (įnulinti)
37.5. šviestuvų aptarnavimui iki 5 m. aukščio leidžiama naudoti išbandytas kopėčias. Tuo atveju privalo dirbti ne mažiau kaip 2 elektrikai.
38. Saugumo priemonės dirbant aukštyje:
38.1. dirbti ant kopėčių leidžiama patalpose, kurių aukštis ne didesnis kaip 5 m. Aukštesnėse patalpose leidžiama dirbti tik ant pastolių;
38.2. dirbant daugiau kaip 1 m aukštyje, būtina naudoti saugos diržą, kuris tvirtinamas prie stabilių konstrukcijų arba specialiai įrengto troso;
38.3. draudžiama dirbti stovint ant pakopos, kuri yra arčiau kaip 1 m nuo kilnojamų kopėčių viršutinio galo;
38.4. draudžiama pastatyti kopėčias didesniu kaip 75 laipsnių kampu, nepritvirtinus jų viršutinės dalies;
38.5. draudžiama stovėti ant pakopų dviems žmonėms;
38.6. draudžiama dirbti ant pristatomų kopėčių, panaudojant kilnojamus elektrinius įrankius, dirbti smūginiais įrankiais, atlikti suvirinimo darbus. Tuo atveju naudoti pastolius, paklotus, stalelius;
38.7. draudžiama dirbti aukštyje, pasilipus ant įrengimų, dėžių, taip pat statyti ant jų kopėčias;
38.8. dirbant aukštyje, atidžiai žiūrėti, kad nenukristų įrankis ar medžiaga. Kai dirbama aukštyje, draudžiama vaikščioti pašaliniams asmenims apačioje;
38.9. aptarnaujant taip pat remontuojant elektros įrenginius aukštyje, draudžiama naudoti metalines kopėčias.
39. Pavojingose ir labai pavojingose patalpose bei lauke leidžiama naudotis ne aukštesnės kaip 42 V kilnojamais šviestuvais. Kilnojamųjų šviestuvų iki 42 V įtampos įjungimo šakutės turi netikti įjungimui į aukštesnės įtampos tinklą.
40. Draudžiama dirbti su netvarkingais įrankiais. Dildžių, atsuktuvų rankenos turi būti nesuskilusios ir tvirtai įstatytos. Naudoti šiuos įrankius be rankenų draudžiama.
41. Elektrikui draudžiama patikėti ar užleisti darbo vietą, darbo priemones, pareigų vykdymą kitam asmeniui arba imtis darbų, nesusijusių su darbo užduoties vykdymu.
42. Jeigu elektrikas nors ir trumpam palieka darbo vietą, grįžęs privalo patikrinti ar nebuvo pažeistos apsaugos priemonės.
VI. DARBUOTOJO VEIKSMAI AVARINIAIS ATVEJAIS
43. Sutrikus darbo režimui, pažeidus įrengimus ar įvykus avarijai, elektrikas privalo savarankiškai ir nedelsdamas imtis priemonių normaliam darbui atstatyti, apie įvykį pranešti bibliotekos direktoriui arba direktoriaus pavaduotojui ūkio reikalams, imtis priemonių žmonių gelbėjimui. Esant pavojui, pasitraukti iš pavojingos zonos ir pašalinti kitus ten dirbančius. Iki tyrimo pradžios išsaugoti įvykio vietą tokią, kokia ji buvo avarijos metu, jei tai nekelia pavojaus žmonių gyvybei.
44. Kilus gaisrui, iškviesti ugniagesius tel. 112, pradėti gaisrą gesinti turimomis priemonėmis ir nedelsiant informuoti bibliotekos direktorių arba direktoriaus pavaduotoją ūkio reikalams apie gaisrą.
45. Darbuotojas privalo mokėti naudotis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.
VII. ELEKTRIKO VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ
46. Baigus darbą linijoje ar elektros įrenginyje, patikrinti ar nėra pamirštas koks nors įrankis ar medžiaga.
47. Įsitikinti, kad tuose ruožuose, kurie buvo išjungti, nėra žmonių, nes pasinaudoję išjungimu, darbus galėjo pradėti kiti asmenys.
48. Patikrinti ir įsitikinti, kad įtampos įjungimas niekam nekelia pavojaus, tik tada nuimti perspėjančius užrašus – plakatus ir įjungti įtampą.
49. Patikrinti ar nepalikti įjungti elektros prietaisai.
50. Uždengti, uždaryti paskirstymo spintų duris ir atviras elektros įrangos dalis.
51. Patikrinti ar nepalikti darbo vietoje gaisrą sukeliantys pavojai.
52. Sutvarkyti savo darbo vietą, pašalinti nereikalingas atliekas, šiukšles.
53. Padėti į nustatytą vietą elektrinius įrankius, prietaisus, apsaugines priemones, darbo drabužius.
54. Apie pamainos metu pastebėtus trūkumus, apie saugos darbe pažeidimus pranešti padalinio vadovui.
55. Operatyviniame žurnale įrašyti apie elektros tiekimo schemos pakeitimus, apie atliktus ar nebaigtus darbus.
___________________________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________________________
PAVOJINGI IR KENKSMINGI VEIKSNIAI. SAUGOS PRIEMONĖS
Pavojingi ir kenksmingi veiksniai:
| Pavojingas veiksnys | Galimos pasekmės | Veiksmai norint išvengti pavojaus |
 Elektros srovės poveikis | Galimos traumos, širdies darbo sutrikimas, mirtis. | Rankiniai darbo įrankiai turi būti su izoliuotomis rankenomis. Neliesti plikomis rankomis neizoliuotų srovinių elektros įrangos dalių; nepriartėti draudžiamu atstumu iki įtampą turinčių dalių, naudotis tik patikrintomis apsaugos nuo elektros priemonėmis. Pavojingiausia yra artintis prie nukritusio laido arba išeidinėti iš žingsnio įtampos zonos dideliais žingsniais. Išeiti reikia neskubant ir dedant kojas viena arti kitos, t. y. pirštai-kulnas, arba šokuojant ant vienos kojos. Žingsnio įtampa tampa lygi nuliui nutolus apie 20 m nuo laido nukritimo vietos. |
 Įrenginių ir įrankių eksploatavimo reikalavimų nesilaikymas | Galimos traumos | Vizualiai tikrinti įrankių ir įrenginių techninę būklę, tvarkingumą, nedirbti su netvarkingais įrankiais ir įrenginiais, juos naudoti pagal paskirtį ir laikytis jų eksploatavimo reikalavimų. |
 Besisukančios ar kitaip judančios neuždengtos įrenginio dalys | Galimos traumos | Neliesti rankomis besisukančių ar kitaip judančių dirbančio įrenginio dalių, kurių negalima uždengti apsaugomis, skydais. Nedėvėti darbo rūbų palaidais skvernais, atsegtomis rankovėmis, nenešioti raiščių, grandinėlių. |
 Triukšmas | Neigiamas poveikis klausos organams, visam organizmui | Bendras triukšmo lygis darbo vietoje neturi viršyti 80 dBA. Jei šis lygis viršytas, esant galimybei pasitraukti iš triukšmingos zonos, išjungti triukšmo šaltinį. Jei to atlikti neįmanoma, būtina dėvėti apsaugines ausines, ausų kištukus (antifonus). |
 Gaisro ar sprogimo galimybė | Galimos traumos, nudegimai | Nelaikyti darbo vietoje tepalų ir kitų degių bei sprogių medžiagų, tepaluotų skudurų. |
| Dulkės (organinės ir neorganinės kilmės), garai, aerozoliai | Neigiamas poveikis organizmui, galimos alerginės ir profesinės ligos. | Jeigu oro užterštumas viršija leistiną normą jo sumažinti negalima, reikia dėvėti tinkamai priderintą respiratorių. |
 Krentantys daiktai | Galimi galvos, galūnių sužalojimai. | Daiktus, įrankius, priemones darbo vietoje sudėti taip, kad jie negalėtų nukristi. |
 Įkaitę paviršiai, karštos įrenginių, mechanizmų dalys | Galimi įvairūs terminiai sužeidimai. | Nesiliesti ir plikomis rankomis neliesti įkaitusių paviršių kurių negalima uždengti apsaugomis. |
 Darbo vietos, praėjimo kelių užkrovimas, užgriozdinimas daiktais, paslydimas, pargriuvimas | Galimi įvairūs sužeidimai, įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai, raumenų sistemos sužalojimai. | Palaikyti tvarką darbo vietoje, neužgriozdinti daiktais. Kur galima, siekiant išvengti užkliuvimo, kliūtis reikia pašalinti. Dėvėti avalynę, pritaikytą prie darbuotojo darbo aplinkos. Darbo vietoje grindų dangos (laiptų, praėjimų) turi būti neslidžios, sausos, lygios. Esant slidžioms grindims, nedelsiant jas išvalyti naudojant tinkamą valymo metodą. |
| Fizinė perkrova | Galimos traumos, raumenų patempimai. | Nekelti vienam daiktų, krovinių, viršijančių leistiną krovinio kėlimo normą. Leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė kartu dirbant kitą darbą ne daugiau kaip: vyrams – iki 30 kg; moterims – iki 10 kg. Jeigu svoris yra didesnis, kelti dviese. |
 Kritimas iš aukščio | Galimi įvairūs sužeidimai. | Palipimui naudoti tik stabilias, tvarkingas paaukštinimo priemones. Draudžiama nuo paaukštinimo priemonių šokti. |
 Drožlės, skiedros | Galimas akių, rankų pažeidimas. | Drožles valyti tik su šepečiu. Rankomis ir skudurais valyti draudžiama. |
 Cheminės medžiagos | Galimi apsinuodijimai. | Vadovautis saugos duomenų lapuose nurodytais reikalavimais bei naudoti nurodytas asmenines apsaugos priemones. |
| Nepakankamas darbo vietos apšvietimas | Didėja akių nuovargis, regos susilpnėjimas, galimos darbo klaidos | Jeigu bendras apšviestumas yra mažesnis už nurodytą teisės aktuose, papildomai naudoti kilnojamus šviestuvus. |
| Psichologinė įtampa, stresas | Galimi susirgimai, ūminės arba lėtinės ligos | Stengtis išvengti stresinių situacijų. Konfliktus spręsti taikiai. |
Saugos priemonės
2.2. Elektrikas privalo naudotis darbdavio suteiktomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis:
2.2.1. apsauginiais darbo drabužiais;
2.2.2. kojoms ir pėdoms apsaugoti;
2.2.3. rankoms ir plaštakoms apsaugoti;
2.2.4. akims apsaugoti;
2.2.5. galvai apsaugoti;
2.2.6. priemonėmis apsaugoti nuo elektros srovės poveikio;
2.3. Kad išvengti pavojingų ir kenksmingų veiksnių, turinčių įtakos darbuotojo sveikatai, poveikio:
2.3.1. dėvėti darbo drabužius ir kitas asmenines apsaugos priemones;
2.3.2. prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį asmenines apsaugos priemones, pranešti padalinio vadovui apie jų susidėvėjimą, netinkamumą naudojimui, apie tai, kad baigiasi jų naudojimo terminas;
2.3.3. asmens apsaugos priemones naudoti inventorizuotas, patikrintas ir išbandytas, kaip to reikalauja teisės aktai ar gamintojo dokumentai;
2.3.4. įsitikinti, kad apsaugos priemonės nurodyta vardinė įtampa ne žemesnė už įrenginio, kuriame ji bus naudojama, įtampą ir, kad apsaugos priemonės paskirtis atitinka naudojimosi sąlygas;
2.3.5. darbo vietoje turėti pirmos pagalbos vaistinėlę.
2.4. Dirbant, darbo vietoje turėti ir naudoti šias pagrindines apsaugos priemones:
2.4.1 komplektą įrankių su izoliuotomis rankenomis (atsuktuvo strypas turi būti izoliuotas);
2.4.2 izoliuojančias lazdas;
2.4.3 izoliuojančias reples, elektros srovės ir galios matavimo reples;
2.4.4. žemos įtampos indikatorių, įtampos buvimui nustatyti, multimetrą;
2.4.5 dielektrines pirštines;
2.4.6 turi būti laidų apvalkalai, izoliatorių gaubtai, izoliacinės juostos, skirtos darbui žemosios įtampos įrenginiuose.
2.5. Darbo vietoje turėti ir naudoti šias papildomas apsaugos priemones:
2.5.1 pagal esamą padėtį dielektrinius kilimėlius;
2.5.2 dielektrinius kaliošus;
2.5.3 izoliuojančius pastovus;
2.5.4 kilnojamojo įžeminimo komplektą;
2.5.5 apsaugos nuo elektros ženklus, laikinus aptvarus, širmas, skydus;
2.5.6 įžeminimo troselius užmetimui;
2.5.7 apsauginius akinius ar skydelius;
2.5.8 įžeminti arba įnulinti elektros įrenginių srovei laidžius korpusus;
2.5.9 naudoti įrankius ir įrenginius su papildoma, dviguba arba sustiprinta izoliacija;
2.5.10 naudoti įtampą pažeminančius transformatorius ir kitus įrenginius iki nepavojingos 50 V kintamos srovės ir iki 75 V nuolatinės srovės, o dirbant uždarose ertmėse ir šlapiose patalpose kilnojamus šviestuvus iki 12 V;
2.5.11 naudoti apsaugos nuo elektros srovės pagrindines ir papildomas priemones. Draudžiama naudoti nebandytas pagrindines ir papildomas apsaugines priemones;
2.6. Apsauginės priemonės nuo elektros srovės, elektriniai įrankiai bei įrenginiai turi būti naudojami taip, kaip nurodyta gamyklos gamintojos. Naudoti juos kitiems tikslams, kitokiais būdais nei nurodyta jų eksploatacinėse instrukcijose, draudžiama.
2.7. Kilnojami 12 V – 50 V šviestuvai, jų kabeliai ir kištukai turi būti tvarkingi. Kištukai turi netikti į 220 V įtampos lizdus.
2.8. Patalpose turi būti įrengtas bendras apšvietimas, o darbo vietose gali būti įrengtas kombinuotas apšvietimas, sumontuotas pagal projektą. Apšviestumas turi atitikti normas;
2.9. Dirbant lauke arba nepalankiose meteorologinėse darbo sąlygose, turi būti patalpos darbuotojams sušilti ir papietauti.
2.10. Inventorius (kopėčios, lipynės, keltuvai) turi būti išbandyti (patikrinti).
2.11. Darbo vietoje bendras triukšmo lygis neturi viršyti 85 dBA. Jei triukšmas viršija 80 dBA, būtina naudoti antifonus ar antifoninius ausų kaištukus arba trumpinti darbo triukšme trukmę.
Draudžiamieji ženklai
Įpareigojamieji ženklai
Įspėjamieji ženklai
Gaisrinės saugos ženklai
Evakuacijos ir kiti ženklai
Gaisrinės saugos ženklai
Patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų
- Pastatai ir patalpos pagal sprogimo ir gaisro pavojų skirstomi į Asg, Bsg, Cg, Dg, Eg kategorijas.
- Pastatų ir patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų nustatomos statinio projekto technologin÷je dalyje, atsižvelgiant į patalpoje esančių ar naudojamų technologiniame procese medžiagų gaisrinio pavojingumo rodiklius bei kiekį, technologinių procesų ypatumus.
- Patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų, atsižvelgiant į jose esančias ar naudojamas medžiagas ir jų charakteristikas, pateiktos 1 lentelėje.
Patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų
| Patalpos kategorija | Medžiagų, esančių patalpoje ar naudojamų technologiniame procese, charakteristikos |
| Asg | Degios dujos, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra neviršija 28 oC, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus sprogstančiam garų ar dujų ir oro mišiniui patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis. Medžiagos, kurios sprogsta ir dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, kai naudojama jų tiek, kad įvykus sprogimui patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis. |
| Bsg | Degios dulkės arba pluoštas, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra viršija 28 oC, degūs skysčiai, įkaitinti iki ir daugiau jų pliūpsnio temperatūros, degūs skysčiai, kurie avarijos atveju gali sudaryti sprogius aerozolius, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus sprogstančiam dulkių ar garų ir oro mišiniui, patalpoje išsivysto didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis. |
| Cg | Degūs ir sunkiai degūs skysčiai, degios ir sunkiai degios kietos medžiagos (taip pat dulkės ir pluoštas); medžiagos, kurios tik dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, jei patalpa nepriskiriama Asg ir Bsg. |
| Dg | Karštos, įkaitusios, išlydytos nedegios medžiagos; medžiagos, kurias apdorojant išspinduliuojama šiluma, išskiriamos kibirkštys ar liepsna; degios dujos, skysčiai ir kietos medžiagos, kurios naudojamos kaip kuras arba sunaikinamos deginant. |
| Eg | Nedegios medžiagos ir medžiagos šaltoje būklėje (šaldytuvuose). |
- Visoms gaisrinio skyriaus patalpoms nustatoma bendra kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų (žr. 2 lentelę).
- Technologinio proceso ir patalpos, kurioje jis vyksta, kategorija nustatoma vadovaujantis technologinio projektavimo normomis bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais.
- Pastatų, kuriuose gali įvykti sprogimas arba gaisras, kategorijos nustatomos pagal 2 lentelėje pateiktus kriterijus.
Pastatų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų
| Pastato ar gaisrinio skyriaus kategorija | Pastatų ar gaisrinių skyrių kategorijos pagal pavojų kilti sprogimui ir gaisrui nustatymo kriterijai |
| Asg | Jei pastate esančių Asg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% viso pastato patalpų ploto arba užima daugiau nei 200 m2. Leidžiama nepriskirti pastato Asg kategorijai, jeigu Asg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 1000 m2) ir šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema. |
| Bsg | Kai pastatas nepriskiriamas Asg, o pastate esančių Asg ir Bsg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto arba užima daugiau nei 200 m2. Leidžiama nepriskirti pastato Bsg kategorijai, jeigu Asg ir Bsg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 1000 m2) ir šiose patalpose įrengiama automatin÷ gaisro gesinimo sistema. |
| Cg | Kai pastatas nepriskiriamas Asg ir Bsg, o pastate esančių Asg, Bsg ir Cg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto arba 10% pastato patalpų ploto, jei pastate n÷ra Asg ir Bsg kategorijos patalpų. Leidžiama nepriskirti pastato Cg kategorijai, jeigu Asg, Bsg ir Cg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 3500 m2) ir šiose patalpose įrengiama automatin÷ gaisro gesinimo sistema. |
| Dg | Kai pastatas nepriskiriamas Asg, Bsg ir Cg, o pastate esančių Asg, Bsg, Cg ir Dg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto. Leidžiama nepriskirti pastato Dg kategorijai, jeigu Asg, Bsg, Cg ir Dg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 5000 m2) ir Asg, Bsg ir Cg kategorijos patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema. |
| Eg | Kai pastatas nepriskiriamas Asg, Bsg, Cg ir Dg ir medžiagos šaltoje būklėje (šaldytuvuose). |
Medžiagų ir sandėliavimo ženklai
Pavojingumo simboliai ir nuorodos
CHEMINĖS MEDŽIAGOS
Naudojant chemines medžiagas atliekant darbus surenkami ir saugomi medžiagų saugos duomenų lapai (SDL). Padalinio vadovas atsako už darbuotojų, kurie naudosis cheminėmis medžiagomis supažindinimą su saugos duomenų lapais.
Visų naudojamų cheminių medžiagų saugos duomenų lapai laikomi pas padalinio vadovą patalpose, esančiose darbų aikštelėje.
Darbuotojai, dirbantys su kenksmingomis agresyviomis, degiomis, sprogiomis medžiagomis, turi žinoti jų poveikį žmogui, mokėti naudotis asmeninėmis apsauginėmis ir higienos priemonėmis, saugiai elgtis ekstremaliose situacijose (gaisro, sprogimo, stichinių nelaimių atvejais). Darbdavys ar darbdavio įgaliotas asmuo privalo informuoti darbuotojus apie visus galimus pavojus bei atsargumo priemones, susijusias su medžiagų naudojimu. Įvykus bet kokiam incidentui (kontaktui, išsiliejimui, gaisrui ir pan.) su chemine medžiaga pirmiausia vadovautis konkrečios naudojamos medžiagos saugos duomenų lape pateikiama informacija.
- Pirmoji pagalba atsitikus traumai dėl kontakto su rūgštimis:
- patekus rūgščiai ant odos plauti tekančio vandens srove 10-15 min. Po to užrišti sterilia marle, suvilgyta geriamosios sodos tirpalu (vienas šaukštelis geriamosios sodos vienai stiklinei vandens). Odą galima pabarstyti deginta magnezija;
- jei rūgšties į burną ar akis patenka tirpalo. Garų ar dujų pavidalu, skubiai praplauti akis ar burną dideliu vandens kiekiu, po geriamosios sodos tirpalu (puse šaukštelio geriamosios sodos vienai stiklinei vandens).
- Pirmoji pagalba atsitikus traumai dėl kontakto su šarmais:
- nusideginus šarmais pavilgas daromas iš boro rūgšties tirpalo (vienas arbatinis šaukštelis stiklinei vandens) arba silpno acto rūgšties tirpalo (vienas arbatinis šaukštelis stalo rūgšties stiklinei vandens)
- jei šarmo lašų ar jo garų patenka į akis ar burną, pažeistas vietas reikia praplauti dideliu vandens kiekiu, o po to boro rūgšties tirpalu (puse arbatinio šaukštelio boro rūgšties stiklinei vandens)
EKSTREMALIOS SITUACIJOS IR VEIKSMAI AVARIJŲ(YPATINGAIS) ATVEJAIS
Pastebėjus, kad gali įvykti nelaimingas atsitikimas ar gedimas, nedelsiant nutraukti darbus, pasitraukti pačiam ir iš pavojingos zonos išvesti kitus šalimais dirbančius darbuotojus ir apie tai informuoti tiesioginį vadovą. Pablogėjus darbuotojo sveikatai (pakilus kūno temperatūrai, atsiradus galvos svaigimui, pajutus ūmius ligų požymius ir pan.) pranešti tiesioginiam vadovui ir kreiptis į gydymo įstaigą.
Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, pakeliui į darbą arba iš darbo:
- nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą;
- suteikti pirmąją medicinos pagalbą;
- informuoti tiesioginį vadovą;
- darbo vietą ir įrenginių būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu; jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus tam tikru aktu.
Įvykus incidentui: - jei yra nukentėjusiųjų suteikti jiems pirmąją medicinos pagalbą;
- apie įvykį pranešti tiesioginiam vadovui.
- Pajutus elektros įtampą ant metalinių įrenginių korpuso dalių, darbą nutraukti, pranešti tiesioginiam vadovui ir, prieš pasitraukiant į saugią vietą, imtis priemonių (aptveri, pakabinti plakatus ir saugoti), kad kiti asmenys negalėtų prisiliesti prie pavojingos vietos.
Kilus gaisrui: - elgtis ramiai, nesutrikti, realiai įvertinti susidariusią situaciją;
- gaisrą gesinti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvu, vandeniu, smėliu, žeme, velėna, uždengiant nedegia medžiaga);
- apie įvykį informuoti vadovaujantį darbuotoją, iškviesti ugniagesius
Susidarius bet kokiai kitai darbuotojų saugai ir sveikatai gręsiančiai situacijai darbuotojas privalo: - elgtis ramiai;
- įvertinti susidariusią situaciją;
- perspėti kitus darbuotojus apie gręsiantį pavojų;
- pasišalinti iš pavojingų veiksnių veikimo zonos;
- apie susidariusią ypatingą situaciją įmonėje ar jos padalinyje informuoti tiesioginį
ar įmonės vadovą.
Gelbėjimo tarnybų telefonų numeriai: - priešgaisrinė apsauga, policija, greitoji medicinos pagalba – bendru tel. pagalbos
Nr. 112.
Apsaugos nuo elektros srovės būdai ir priemonės
Eksploatuojant elektros įrenginius, apsaugoti žmogų nuo pavojingo elektros srovės poveikio galima šiais būdais:
- panaudojant apsaugos nuo elektros priemones;
- panaudojant papildomą, dvigubą arba sustiprintą izoliaciją;
- pažeminus įtampą;
- panaudojant skiriamuosius transformatorius;
- įžeminant, įnulinant elektros įrenginių srovei laidžius korpusus;
- kontroliuojant įtampą ir srovę;
- panaudojant garsinę ir vaizdinę signalizaciją;
- panaudojant signalines spalvas, ženklus;
- išjungiant įtampą.
APSAUGOS NUO ELEKTROS PRIEMONĖS
Apsaugos priemonėmis vadinami kilnojamieji ir kiti įtaisai bei įrenginiai, skirti su elektros įrenginiais dirbantiems asmenims apsaugoti nuo elektros srovės.
Visos apsaugos priemonės skirstomos į pagrindines ir papildomas.
Pagrindinėmis saugos priemonėmis vadinamos tos, kurių izoliacija patikimai išlaiko elektros įrenginio darbo įtampą ir kuriomis leidžiama liesti turinčias įtampą srovines dalis.
Prie pagrindinių priemonių priskiriama: izoliuojančios lazdos, izoliuojančios ir matavimo replės, įtampos rodikliai, dielektrinės pirštinės, įrankiai su izoliuotomis rankenomis.
Papildomomis apsaugos priemonėmis vadinamos tos, kurios naudojamos kartu su
pagrindinėmis saugos priemonėmis papildomai apsaugai nuo prisilietimo įtampos, žingsnio įtampos, nuo elektrostatinio ir elektromagnetinio lauko bei elektros lauko. Prie papildomų apsaugos priemonių priskiriama: dielektriniai kaliošai, dielektriniai kilimėliai, apsaugos nuo elektros plakatai, ženklai, laikini aptvarai, skydai, širmos, apsauginiai akiniai.
Elektros srovės pavojingumo atžvilgiu patalpos skiriamos į normalias, pavojingas ir
labai pavojingas.. Normali (nepavojinga) patalpa – sausa, nedulkėta, chemiškai bei biologiškai neagresyvi patalpa. Pavojinga patalpa – santykinė drėgmė viršija 75%, yra elektrai laidžių dulkių, laidžios grindys. Labai pavojinga patalpa – šlapia, chemiškai ir biologiškai aktyvi aplinka.
Elektros srovės pavojingumas žmogui
Žmogaus pažeidimo elektros srove pasekmės priklauso nuo daugelio faktorių: srovės dažnio, srovės rūšies, srovės grandinės visų elementų, įskaitant žmogaus kūną, varžos, srovės veikimo laiko, srovės kelio žmogaus organizme, žmogaus būsenos, aplinkos sąlygų, širdies darbo fazės.
Tekėdama žmogaus kūnu, elektros srovė gali nudeginti, pažeisti organizmo audinius, pažeisti organizmo audinius (elektrolizuoti), sutrikdyti biologinius ir fiziologinius procesus, dėl to gali įvykti kvėpavimo ir kraujotakos organų paralyžius. Visi sužalojimai elektros srove skirstomi į elektros traumas ir elektros smūgius.
Elektros traumos (išoriniai sužalojimai):
- nudegimai:
- I laipsnio (parausta oda);
- II laipsnio (susidaro pūslės);
- III laipsnio (apmiršta odos audiniai);
- IV laipsnio (audiniai suanglėja);
- odos metalizacija;
- elektros ženklai (randai);
- elektrooftalmija;
- mechaninis sužalojimas.
Elektros smūgiai
Elektros smūgiai (Vidiniai kūno sužalojimai, konvulsiniai raumenų susitraukimai):
- I laipsnio (konvulsiniai raumenų susitraukimai, kai neprarandama sąmonė),
- II laipsnio (konvulsiniai raumenų susitraukimai, kai prarandama sąmonė, bet nesutrinka širdies ir kvėpavimo organų veikla),
- III laipsnio (netenka sąmonės, sutrinka širdies ir kvėpavimo organų veikla),
- IV laipsnio (klinikinė mirtis).
Elektros šokas
Elektros šokas – sunki organizmo reakcija, sukeliama elektros srovės. Jo metu sutrinka kraujo apytaka, kvėpavimas. Šokas gali trukti nuo keliolikos minučių iki kelių parų.
